Ateinu pas mažylį. Šis nelaimingas be mamos, bet ką padarysi...
- Labas,- sveikinuosi glostinėdama ir duodama dvi morkytes.
Esim pabėgioti, mažylis jau tapo gan didelis. Uždedu kažkokias keistas kamanas, kurias nusipirkau - kumeliukams, kurie padūkę. Ale kantaras su žąslais ir pasmariniu dirželiu... Prisegu kordą paimu stekutį - botagėlį ir išsivedu su poponu.
_____
Parvedu. Eržiliukas pasisveikina su visais nusižvengdamas. Nuimu nuo jo galvos tą nuostabų daiktą - kantarkamaną ir palieku vieną.(kantarkamanos - buvau apie jas nekokios nuomonės
)