Išjodinėjimo aikštė

Visus stardantus atitinkanti išjodinėjimo aikštė.

Geras oras. Atsivedu El Espritu pajudėti. Eržilas neramiai žingsniuoja, vos ne risnoja. Tramdau kiek galiu, gaila kordo nepaėmiau. Šiek tiek drebančiomis kojomis užlipu, bet prieš tai veržteliu balną. Gal šalmą vis dėl to reikėjo pasiimti?
- Na, gi viskas gerai. El seniai nejudėjo, daug energijos.- raminu save,- gal tik truputėlį padūks pasispardys ir viskas bus gerai...
Spusteliu blauzdom, švelniai, bet eržilas tai supranta kaip liepimą risčiuoti ir pradeda psistrykčiodamas, spardydamasis risčiuoti. Sutramdau limuziną ir pasiėmu pavadžius. Vos juos beišlaikau, nes gražuolis trukčioja. Nusprendžiu be apšilimo kelti zovadą, kad didžkis nuleistų garą.
Stipriai suspaudžiu blauzdom ir mes pradedame zovaduoti. Eržilas visai patenkintas, bet kart kartėm spiria orui. Nieko tokio, bet kai pradeda stotis piestais ir kitaip "GražiaI" išsidirbinėti nuskrendu nuo jo ir plumpteliu ant smėlio kaip bulvių maišas. Norisi bliauti, bet negaliu nes maniškis tuo sugriaus aikštę. Pasigaunu jį. Vėl užsėdu ir kiek galiu spaudžiu blauzdomis. Lekiame... Lekiame... Lekiame... Ir stojame per greitai. Aš vėl srendu, šįkart per priekį, nes eržilas nestabdomas iškart stojo vieton. O aš maniau išjodinėjimą pabėgiosime. Eržilas stojasi prie š mane piestu - žaidžia. Man šiandienai užteks. išsivedu nenaudėlį namo. Paleisiu padūkti į levadą.

Atsivedu El Espritu. Smarkiai sninga, o visame gražume eržilas šokinėja, kai jam į nosį atsitrenkia snaigė. Nuraminu širmį ir užlipu. Iškart raginu ristelę... Eržila sapsiramina, išriečia uodegą, pamuisto galvą ir sužvinga. Pats pastato galvą kur reikia ir pradeda risčiuoti sutelkta risčia. Paglostau ir stipriai ilgai spaudžiu blauzdom, kol širmukas paplatina ristelę. Nenoriu apkarauti jo, tad paraginu zovadą, pasuku voltuką, aštuoniukę ir sustabdau. Leidžiu atgauti kvapą, nusėdu ir užmetu šiltą dekį, užsegu ir vedu namo...